pavarpa

pavárpa scom. (1) 1. landus žmogus: Kas lando po kampus, kur jam nereik, varpos po nereikalingus daiktus, tas vadinas pavárpa J. Lenda visur kaip yla, ir yr pavarpa Rt. 2. kas linkęs vagiliauti: Tas vaikas yr toks pavárpa – nėko nepasidėsi Lkv. I ano mergelka atsigimė į motyną – pavárpa, kručauna (vagiliauja) Lkv.